- ryžtus
- ryžtùs, -ì adj. (4) FT, GŠ66, NdŽ
1. žr. ryžtingas 2: Tu, senos ir ryžčios tautos palikuoni, pabusk! rš. Iš kalbos buvo matyti, kad tai esąs labai patyręs, ryžtus žmogus Šlč.
ryžtù n. KŽ. rỹžčiai adv. KŽ.2. pasirengęs, pasiruošęs: Tarnauti jums esu ryžtus rš. Šekspyro juokdariai sąmojingi ir ryžtūs išjuokti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.